Pranašo Mopsos miestas: antikinė Mopsuestija prie Džeihano upės kranto
Mopsuestija (gr. Mopsuestia, tur. Misis) – vienas seniausių ir kartu nepakankamai įvertintų Kilikijos archeologinių paminklų. Šis daugiasluoksnis miestas Džeichano upės (senovės Piramo) krantuose buvo įsikūręs strategiškai svarbiame kelių, jungiančių Anatoliją, Siriją ir Mesopotamiją, sankryžoje. Per daugiau nei du tūkstantmečius čia vienas po kito keitėsi graikai, romėnai, armėnai, bizantiečiai, arabai ir seldžiukai, o kiekviena epocha paliko savo pėdsaką miesto akmeninėje kronikoje. Šiandien iš senovės spindesio liko įspūdingos griuvėsiai: romėnų akmeninis tiltas per Džeichaną, miesto sienų liekanos, bazilika su unikalia Nojaus arkos mozaika ir nedidelis mozaikų muziejus pačioje teritorijoje. Mopsuestija nepriklauso Turkijos archeologijos „žvaigždėms“, tokioms kaip Efezas ar Hierapolis, ir būtent tai suteikia jai ypatingą žavesį – čia beveik nėra turistų grupių, todėl galima vienam klajoti po žolėtus kalnus, įsivaizduojant gyvenimą Kilikijos pasienyje.
Istorija ir kilmė
Pagal graikų mitologiją miestą įkūrė legendinis pranašas Mopsas – Manto ir herojaus Rakijo (pagal kitą versiją – paties Apolono) sūnus. Mopsas buvo laikomas vienu iš didžiausių antikos pasaulio aiškiaregių, o pasakojimai jo gyvenimą sieja su potrojos epocha, t. y. XII a. pr. m. e. Archeologiniai duomenys patvirtina, kad gyvenvietė šioje vietoje egzistavo jau II tūkstantmetyje pr. m. e., būtent tada hetitai, valdę didžiąją dalį Mažosios Azijos, kontroliavo ir šią teritoriją.
Helenistiniu laikotarpiu miestas priklausė Seleukidų imperijai. Ypatingas klestėjimas prasidėjo romėnų laikais, kurie Mopsuestiją pertvarkė pagal klasikinės romėnų urbanistikos principus: su forumu, termomis, teatru ir akmeniniu tiltu per Džeichaną. Tiltas išliko iki šių dienų – tai vienas iš ilgiausių ir geriausiai išsilaikiusių romėnų tiltų Turkijos teritorijoje, kuris buvo perstatytas Bizantijos ir Osmanų laikotarpiais, tačiau išsaugojo antikines atramas.
Vėlyvosios Romos ir Bizantijos laikais Mopsuestija tapo svarbiu krikščionišku centru. Čia gyveno ir pamokslavo Teodoras Mopsuestietis – vienas iš didžiausių IV–V a. Antiochijos mokyklos teologų, Nestorijaus mokytojas. Miestas buvo vyskupo rezidencija ir turėjo daugybę šventyklų bei bazilikų. Būtent šiam laikotarpiui priskiriama garsi Nojaus arkos mozaika – vienas iš geriausių ankstyvosios krikščionybės mozaikos meno pavyzdžių Mažojoje Azijoje.
VII a. Mopsuestija pateko į arabų valdžią ir buvo pervadinta į Al-Massisa. Miestas tapo didele kalifato pasienio tvirtove prie sienos su Bizantija ir ne kartą perėjo iš vienų rankų į kitas. XII a. čia viešpatavo kryžiuočiai ir Kilikijos armėnų valdovai. Po osmanų užkariavimo miesto reikšmė išblėso, ir jis palaipsniui virto nedideliu Misis kaimeliu. Sisteminiai archeologiniai kasinėjimai prasidėjo XX a. ir tęsiasi iki šiol.
Architektūra ir ką pamatyti
Mopsuestijos archeologinė zona yra abiejuose Džeichano upės krantuose, ir norint ją išsamiai apžiūrėti, verta skirti mažiausiai 1,5–2 valandas. Pagrindiniai lankytini objektai yra išsibarstę po teritoriją, todėl geriausia judėti pėsčiomis pažymėtais takais.
Romėnų tiltas per Džeihaną
Pagrindinis Mopsuestijos simbolis – masyvus akmeninis tiltas per Džeichano upę. Jo ilgis viršija 300 metrų, jis remiasi devyniomis arkomis, o Bizantijos laikais ant jo stovėjo tvirtovės bokštai. Tiltas pastatytas iš didelių smiltainio ir bazalto blokų; jo viduje matyti antikos liekanos – apdailos blokai su romėniškais užrašais ir kolonų fragmentais, panaudoti kaip gatavi statybiniai medžiagos. Nuo tilto atsiveria puikus vaizdas į miesto griuvėsius ir upę, kuri čia daro vaizdingą vingį.
Bazilika ir Nojaus arkos mozaika
Keli šimtai metrų nuo tilto išliko ankstyvosios krikščionybės bazilikos griuvėsiai. Jos pagrindinis lobis – didelė V–VI a. mozaika, vaizduojanti sceną su Nojaus laivu ir gyvūnais, taip pat ornamentines kompozicijas su augaliniais motyvais. Mozaika gerai išsilaikė dėl daug šimtmečių trukusio žemės sluoksnio, kuris ją apsaugojo nuo vandalų. Šiandien ji eksponuojama specialiai pastatytame paviljono-muziejuje (Misis Mozaik Müzesi).
Miesto sienos ir tvirtovė
Ant kalvos virš miesto iškilę viduramžių tvirtovės likučiai su bokštais ir sienų fragmentais. Dalis mūro priklauso bizantiniam ir armėnų laikotarpiams, dalis – arabų pertvarkymams. Nuo kalvos viršūnės atsiveria panoraminis vaizdas į Džeichano slėnį ir derlingą Čukurovos lygumą.
Teatras ir forumas
Archeologams pavyko aptikti romėnų teatro kontūrus ir forumo aikštės fragmentus, tačiau didžioji dalis šių statinių dar laukia kasinėjimų. Matomos kavės atraminės sienos, kolonų ir kapitelių nuolaužos, išsibarstytos po lauką.
Misiso muziejus
Nedidelis šiuolaikinis muziejus saugo kasinėjimų radinius: mozaikų fragmentus, užrašus, keramiką, monetas ir skulptūras. Ypač įdomi numizmatinė kolekcija: Mopsuestija kalė savo monetas helenistiniu ir romėniškuoju laikotarpiais.
Įdomūs faktai ir legendos
- Miesto pavadinimas siejamas su legendiniu pranašu Mopsu, kuris senovėje buvo laikomas tikslesniu pranašu nei pats Kalchantas – graikų kariuomenės pranašas prie Trojos.
- Teodoras iš Mopsuestijos, gyvenęs čia IV–V a., laikomas vienu iš Antiochijos egzegetikos mokyklos, turėjusios įtakos rytų krikščionybės raidai, įkūrėjų.
- Romos tiltas per Džeichaną buvo naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį iki XX a. – beveik 1800 metų nepertraukiamo tarnavimo.
- Arabų laikotarpiu miestas buvo vadinamųjų as-Sugur – Abasidų kalifato pasienio tvirtovių, saugojusių Siriją nuo bizantinių antpuolių, – dalis.
- Noah's Ark mozaika iš Misiso laikoma viena iš seniausių ir išsamiausių krikščioniškų mozaikų su bibliniu siužetu Mažojoje Azijoje.
- Miesto teritorijoje buvo rasta Aleksandro Makedonietis laikais nukaldintų monetų, o tai liudija apie aktyvią prekybą helenistiniu laikotarpiu.
- 1990–2000 m. Mopsuestijos apylinkėse buvo aptiktos požeminės bizantinės kriptos su freskų liekanomis, kurios dar nėra iki galo ištirtos archeologų.
Kaip nuvykti
Mopsuestija (Misis) yra maždaug 25 km į rytus nuo Adanos, Osmanijos kryptimi. Automobiliu kelionė iš Adanos centro trunka apie 30 minučių važiuojant greitkeliu D-400, vedančiu Sirijos sienos link; reikiamą posūkį žymi kelio ženklai į Yakapınar (šiuolaikinis kaimo pavadinimas) ir Misis. Jei neturite automobilio, patogiausia išsinuomoti taksi pusei dienos arba prisijungti prie ekskursijos: viešasis transportas čia važiuoja retai ir ne visada yra patogus turistui. Iš Adanos autobusų stoties (Adana Otogarı) važiuoja priemiestiniai mikroautobusai Džeihano ir Osmanijos kryptimi, galima paprašyti vairuotojo išleisti prie posūkio į Misisą, o iš ten nueiti pėsčiomis (apie 1–1,5 km). Nuo Osmanijos iki Misiso važiuoti reikia apie 35–40 minučių. Adanos oro uostas (ADA) yra 35 km nuo archeologinės zonos, Gaziantepo oro uostas – 200 km. Patogu suderinti vizitą su kelione po kitus Kilikijos paminklus – Yilan-Kalesi tvirtovę, Anavarza pilį ir pakrantę prie Mersin.
Patarimai keliautojams
Mopsuestija – tipiškas „atviras“ archeologinis parkas be bilietų kasų ant griuvėsių: įėjimas į teritoriją nemokamas, mokama tik už apsilankymą mozaikų muziejuje (simbolinė suma). Muziejaus darbo laikas gali keistis priklausomai nuo sezono, todėl prieš kelionę patikrinkite; paprastai jis dirba nuo 8 :30 iki 17 :00 su pietų pertrauka, o pirmadieniais nedirba. Geriausias laikas apsilankyti – pavasaris (kovas–gegužė) ir ruduo (rugsėjis–lapkritis): tuo metu nėra karšta, o Čukurovo stepės padengtos žole ir lauko gėlėmis. Vasarą termometro stulpelis pakyla iki 38–40 laipsnių, todėl be galvos apdangalo ir vandens būti ant griuvėsių sunku. Žiemą gali lyti ir būti purvo – akmeningi takai tampa slidūs. Batai – būtinai uždari, su tvirtu padu: vietovėje daug akmenų, marmuro nuolaužų ir nelygumų. Nepamirškite vandens, apsaugos nuo saulės kremo ir, idealiu atveju, žiūronų – kai kurios architektūrinės detalės gerai matomos iš tolo. Naudinga iš anksto atsisiųsti žemėlapius neprisijungus prie interneto: vietoje yra nuorodų, bet jų nedaug. Norint geriau suprasti kontekstą, verta apsilankyti Adanos archeologijos muziejuje, kuriame surinkta didelė artefaktų iš Mopsuestijos kolekcija ir kur galima pamatyti originalias mozaikas bei užrašus. Vietoje paprastai nėra gidų, bet kartais galima susitarti su muziejaus prižiūrėtoju už atskirą mokestį. Ir paskutinis dalykas: nepamirškite, kad ši vietovė iš esmės yra veikiantis kaimas – elkitės pagarbiai su gyventojais, neperženkite privačių sklypų tvorų ir nefotografuokite žmonių be leidimo.